Pakalbėkim apie žaliąjį smegenų plovimą
Sugadintos maisto grandinės istorija nebūtų pilna, jei joje nebūtų pasakojimo apie didžiąsias korporacijas ir industrijas, pristatančias savo žaliąsias strategijas. Tiesa sakant, tik popieriuje. Šių žaliųjų įmonių sąrašas yra begalinis. Tačiau jas vienija tas pats dalykas – deklaracijos labai skiriasi nuo kasdienių darbų.
Norėčiau pradėti nuo esminių faktų ir to momento, kuomet prasidėjo cheminių sprendimų žemės ūkiui paieškos. Nobelio premijos laureatas Fritz Haber pasiūlė amoniaką naudoti kaip trąšas žemės ūkyje. Vėliau tas pats produktas tapo žudančiu karybos įrankiu. Po Antrojo pasaulinio karo amoniakas vėl pravertė žemės ūkyje ir tapo pesticidais, herbicidais ir fungicidais.
Karybos palikimas
Pirmojo pasaulinio karo metais Haberio tyrimų institutas uoliai prisidėjo prie augančio poreikio cheminius produktus ir sintetinius pakaitalus naudoti Vokietijos karo reikmėms. Didžioji dalis to meto paskelbtų tyrimų buvo susijusi su amoniako sintetinimu. Haber bendradarbiavo su mokslininku Wilhelm Ostwald, kuris tyrinėjo amoniako oksidavimo procesus. Ostwald ieškojo būdų amoniaką paversti į azoto rūgštį. Šioje bendrystėje buvo sukurtos trąšos ir sprogstamosios medžiagos moderniajai karybai.
Kariuomenė tarėsi su Haberiu dėl ašarinių dujų ar kitų dirgiklių naudojimo. Haberis pasiūlė naudoti chloro dujas kaip cheminį ginklą. Šis metodas jau buvo išbandytas Ypres mieste Prancūzijoje 1916 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu abi konflikto pusės pradėjo plačiai naudoti chemines medžiagas kaip ginklą. 1916 metais Haberis tapo Vokietijos cheminio ginklo tarnybos vadovu.
Daugiau apie Haberio tyrimų poveikį žemės ūkiui galite skaityti šiame straipsnyje: From fertiliser to Zyklon B: 100 years of the scientific discovery that brought life and death | Chemistry | The Guardian
Šie Fritz Haberio moksliniai atradimiai labai pasitarnavo keletui tarptautinių kompanijų:
- Bayer. Įmonė įkurta 1863 metais. Visi žinome, kad Bayeris išrado aspiriną, tačiau XX amžiaus pradžioje jie taip pat sėkmingai pardavinėjo heroiną kosuliui gydyti. Per Antrąjį pasaulinį karą Bayer apsijungė su IG Farben ir gamino ZyklonB dujas nacių įkurtoms dujų kameroms.
- IG Farben įdarbino koncentracijų stovyklų kalinius (Monowitz, Auschwitz III). 1943-aisiais beveik pusė iš 330,000 įmonės darbuotojų buvo dirbantys priverstinį darbą, įskaitant ir 30,000 Auschwitz koncentracijos stovyklos kalinių.
- Monsanto savo veiklą pradėjo 1901 metais kaip sacharino gamintoja. Ketvirtajame dešimtmetyje jie pradėjo gaminti cheminius sprendimus žemės ūkiui (herbicidai 2,4-D). Vietnamo karo metais šis chemikalas buvo panaudotas sukurti Oražinį agentą. Vietnamo ir Amerikos kariai pareikalavo, kad įmonė sumokėtų kompensacijas už padarytą žalą. 1961-1971 metais Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenė išpurškė 12 milijonų tonų šių nuodų virš 78,oo0 kv. kilometrų teritorijos pietiniame Vietname. Dioksino, vienos iš Oražinio agento veikliųjų medžiagų, poveikis yra siejamas su apsigimimais, vėžiu ir kitomis ligomis.
Deja, bet jų gaminami chemikalai ir yra ta priežastis, kodėl mes šiandien turime susirūpinti dėl savo sveikatos, nykstančių laukinių gyvūnų, užteršto vandens ir maisto.
Dabar Bayer ir Monsanto yra viena įmonė, skelbianti apie žaliąjį kursą. Vienas iš jų pranešimų skamba taip: „Mes kuriame pasaulį, kuriame gamta egzistuoja harmonijoje su žmogumi. Šiame pasaulyje alkis ir klimato kaita yra žodžiai, naudojami tik istorijos vadovėliuose. Šiame pasaulyje tvaresnis žemės ūkis bei atsparesni augalai padeda sukurti geresnį pasaulį šeimoms ir ištisoms bendruomenėms. Trumpai tariant, šiame pasaulyje žemės ūkis yra sprendimo dalis“.
Chemijos pramonė pamėgo mojuoti žalia vėliava. Amerikiečių kompanija Syngenta Facebooke intensyviai reklamuoja projektą Operation Pollinator. Pradžioje ši reklama atrodo gan patraukliai. Juk visi žinome, kad bičių populiacija sparčiai mažėja. Tačiau kai gerai susimąstai – argi Syngenta nėra pasaulinė herbicidų gamintoja?
Įmonės interneto svetainėje parašyta, kad jie gamina „geruosius“ chemikalus žemės ūkiui (kviečiu patikrinti jų arsenalą žudiką). Beje, surasti produktus nėra taip lengva. Tenka klaidžioti svetainės koridoriais. Geriausia yra apsilankyti jų svetainės versijoje, skirtoje amerikiečiams.
Tačiau jų svetainėje yra daug lengviau rasti deklaracijas apie susirūpinimą gamtos apsauga. Pasiekimai skamba taip:
„Mes padedame ūkininkams išspręsti begales su gamta ir visuomene susijusių problemų. Mes norime užtikrinti, kad visi laimėsime: ūkininkai teps turtingesni, žemės ūkis – tvaresnis, vartotojai turės saugesnio ir sveikesnio maisto“.
Daugiau informacijos rasite čia: https://www.syngenta.com/en/company/our-purpose-and-contribution
Deja, jų gaminami chemikalai ir pramoninis mąstymas apie žemės ūkį yra ta priežastis, kodėl mes šiandien turime susirūpinti dėl savo sveikatos, nykstančių laukinių gyvūnų, užteršto vandens ir maisto. Skelbime jie siūlo taškus už nupirkus produktus, kuriuos klientai galės išsikeisti į gėlių sėklas ir bičių gerovę. Tai yra aukščiausio lygio veidmainystė! Kol vyksta ši kalba, bitės miršta nuo jų gaminamų trąšų.
Syngenta Group yra didžiausia mokslu ir technologija paremtų sprendimų žemės ūkiui gamintoja. Jų pagrindinė būstinė yra Bazelyje (Šveicarija), kiti biurai įsikūrę Čikagoje, Tel Avive ir Šanchajuje.
Syngenta AG buvo įkurta 2000 metais, susijungus dviems agrochemijos įmonėms, Novartis ir Astra Zeneca, o 2015-aisiais įmonę nupirko Chem China (China National Chemical Corporation).
Niels Peter Pretzmann
Įkūrėjas
Niels yra maisto srities verslininkas, organinio ūkio Farmer’s Circle ir svečių centro Senatorių pasažas Vilniuje įkūrėjas, siekiantis sukurti sveikesnio, tvaresnio maisto nuo dirvos iki stalo grandinę.
Farmer’s Circle yra ūkis, kuriame dirbame įsiklausydami į natūralius gamtos ciklus ir procesus. Tikime, kad per milijonus metų gamta patikrino, kas veikia ir kas ne, atlikdama begales bandymų, kol liko gamtai veiksmingiausi ir sveikiausi principai. Gamta visuomet žino, kas mums geriausia.
Ji visuomet laimi.